Pametėte telefoną ?- Nebėda.

Jūsų mobilaus ryšio telefonas turi unikalų kodą, vadinama IMEI, tai unikaliai indentifikuojama jūsų prietaiso viduje. Jei jūsų telefonas yra prarastas ar pavogtas, jūs turėtumėte paduoti šį IMEI kodą įstatymo priežiūros agentūroms (polijcijai) ir telekomunikacijų operatoriams, kad įtrauktumėtėte telefoną į juodąjį sąrašą, ir niekam daugiau neleistų juo naudotis.

Kadangi jūs turbūt jau žinote, kad labai lengva surasti jūsų telefoną pagal IMEI kodą. Norint pamatyti šį kodą jums tik reikia nueiti į telefono numerio rinkimo menių ir paskambinti numeriu *, #06 # ir IMEI kodas bus parodytas ant telefono ekrano. Arba kitaip jūs galite atidaryti prietaiso Nustatymus(Settings) – Apie telefoną (About Phone)- Padėtis(Status) ir ilgai palaikyti paspaudus IMEI skaičius, kad nukopijuotumėte tai į iškarpinę.

(more…)

Daugiau

Ką daryti jei stringa jūsų kompiuteris?

Kiekvienam kyla klausimas: „Ką daryti jei stringa mano kompiuteris“. Šioje pamokoje pamėginsiu viską paaiškinti kaip ir ką daryti.

 

Prieš pradedant noriu tik įspėti, kad ši pamoka nėra kompiuteriams, kurie lėtai pasijungia arba turi lėtą internetą.

 

Apačioje matysite žingsnius, Microsoft vartotojams, kurie gali padėti pagreitinti jūsų kompiuterį arba rasti priežastį, dėl ko jūsų kompiuteris stringa.

Perkrovimas

Jei jūsų kompiuteris ilgą laiką nebuvo perkrautas, tada perkraukite prieš darydami nurodytus žingsnius apačioje

Foninės Programos

Viena iš dažniausių lėto kompiuterio strigimo priežasčių yra foninės programos, paleistos antrame plane. Panaikinkite arba ištrinkite bet kokį TSRs ir programas, kurios automatiškai pasileidžia kiekvieną kartą kompiuterį įjungus.

Patarimas: Kad pamatytumėte, kokios programos paleistos antrame plane ir kiek atminties ir centrinio procesoriaus jie naudoja, atidarykite Užduoties Tvarkyklę (TaskManager)

Jei jūs turite antivirusinę programą, įsitikinkite, kad tai ji neperžiūri jūsų kompiuterio duomenų antrame plane(backgrounde). Jei peržiūra yra procese, tai gali būti jūsų strigimo priežastis.

(more…)

Daugiau

Mikroskopas iš išmaniojo telefono

Biologijos pamokose visi žaidėme su mikroskopais ir susidomėję stebėjome mikropasaulio vaizdus. Tačiau turėti juos namuose – ganėtinai brangu. Bet jei turite išmanųjį telefoną, yra puiki galimybė turėti buitinį skaitmeninį mikroskopą – tam tereikia kelių papildomų smulkmenų ir šiek tiek kantrybės bei rankų miklumo.

Susidomėjote? Pabandom ir mes!

Reikės kelių varžtų, lentelės arba faneros, kelių gabalų skaidrios medžiagos (dėl saugumo geriausiai tiktų organinis stiklas), vaikiško lazerio ir mažo žibintuvėlio.

Kaip pasidaryti konstrukciją, parodyta šiame vaizdo įraše:

Daugiau

5 dalykai, kuriuos vertėtų valyti

valymas

Laikas prisiminti nuolat ignoruojamus purvinus kampelius ir juos išvalyti! Paruošėme tau sąrašiuką, su dažniausiai pamirštamais nuvalyti namų kampeliais.

Virtuvinės kempinėlės

Jos visą dieną plauna to nešvarius indus, sugeria visus nešvarumus (ir bakterijas), tačiau pačios yra ignoruojamos. Virtuvinės kempinėlės nuolat drėgnos, kas yra puiki terpė kauptis ir daugintis mikrobams. Todėl nepamišk karts nuo karto jomis pasirūpinti. Jas galima drąsiai įmesti į indų plovimo mašiną arba gausiai sudrėkinti ir įmesti į mikrobangų krosnelę 3 minutes „pakepti“.

Už baldų

Jei atitrauktum savo šaldytuvą, sofą ar drabužių spintą, garantuotai rastum lobį. Didelių gabaritų baldai paprastai nėra judinami, tačiau tai nereiškia, kad ten nesikaupia purvas. Todėl kartais verta susikaupti ir juos pajudinus išvalyti visus pakampius.

Daugkartinio naudojimo prekių maišelius

Norime būtų ekologiški ir renkamės daugkartinio naudojimo maišelius, tačiau jų neplaudami tik prikaupiama purvo, šiukšlių ir, žinoma, bakterijų. Tad visai neekologiška. Maišelius galima tiesiog įmesti į skalbimo mašiną ir priklausomai nuo jų medžiagos pasirinkti skalbimo rėžimą.

Baldų viršus

Kaip jau minėta, tai, kad nematai dulkių ir purvo, nereiškia, jog jų nėra. Tereikia užlipti ant kėdės ir pasižiūrėti į šviestuvo viršų, į vaizdelį ant spintos viršaus ir pan. Taip pat vertėtų nepamiršti langų rėmų viršaus bei durų staktos viršaus.

Smulkioji elektronika

Ar žinai, jog distancinis televizoriaus pultelis bei tavo telefonas yra didžiausi mikrobų civilizacijos telkiniai tavo namuose? Todėl retkarčiais nuvalyt juos specialias dezinfekuojančiais valikliais.

Daugiau

Paskolos bedarbiams – išeitis netekus darbo

ID-10057893Nors jau ir mažėja bedarbių skaičius, tačiau jų vis dar yra ir jie niekur nedings. Visada atsiras tokių žmonių, kurie dėl vienos ar kitos priežasties neturės darbo.Kuo daugiau šalyje bedarbių, tuo šalies ekonomika yra silpnesnė. Taigi, norint stiprinti šalies ekonomiką, reikia sukurti kuo daugiau darbo vietų. Toliau jau aišku. Bus daugiau dirbančiųjų, tai iš karto ir daugiau produkcijos bus. Jei bus daugiau produkcijos, tai bus ir daugia perkančių tą produkciją. Tai yra visai kaip užburtas ratas, vienok geras užburtas ratas, nes beveik visi laimi. Tačiau kai kurie ir nelaimi. Tai gali būti dėl konkurencijos. Kuo daugiau būna parduodančių pusių, šalių, tuo labiau mažėja prekės ar paslaugos kaina ir tuo labiau neapsimoka gamintojams. Taip pat kuo daugiau yra panašių produktų gamintojų, tuo didesnė jų jų dalis lieka be pelno arba nieko nepardavę, nes atsirado kitas gamintojas kuris tą patį prekių ar paslaugų kiekį parduoda už mažesnę kainą. Bet reikia nepamiršti, jog daugėjant dirbančiųjų, prekių ar paslaugų poreikis pakyla, nes žmonės gauna daugiau pajamų ir daugiau jų išleidžia.taigi, net ir toms įmonėms nereikia nusiminti, kad nepardavė savo produkcijos, nes kylant poreikiui jie ją nupirks. Taigi, galima sakyti, jog kuo daugiau atsiras darbo vietų, tuo labiau nyks bedarbių skaičius ir ekonomika augs, nes bus pagaminta daugiau produkcijos ir ji dažniausiai bus parduodama. Tačiau reikia ir nepamiršti, jog pirkėjai nepirks bet ko. Siūloma prekė ar paslauga turi atitikti pirkėjų lūkesčius, kad jie norėtų ją pirkti. Taip pat ji turi atrodyti patraukliai, kad pritrauktų žmonių dėmesį ir jie užsinorėtų ją gauti. Jei jau labai nori žmogus nusipirkti kokią prekę, aišku, jei ji jam reikalingą, jis ją įsigys. Ieškos paskolos ir bet kokiu būdu stengsis ją įsigyti. Netgi bedarbiai, jei ta prekė jiems tikrai bus reikalinga, ieškos paskolos bedarbiams ir vis tiek ją įsigys. Svarbu, kad kaina irgi nebūtų jau labai didelė ir prieinama žmonėms, kad ją galėtų įsigyti ir naudoti, nes daiktai genda. Taigi, paskolos bedarbiams yra puiki išeitis žmonėms, kurie yra laikinai netekę darbo, tačiau nepaisant sumažėjusių pajamų gali sau leisti įsigyti jiems būtiniausius ir naudingus daiktus.

Daugiau

11 maisto produktų, kuriais galima valyti namus

1. Bananų žievė

Neišmeskite banano žievės! Jei brangūs sidabro įrankiai atrodo kiek patamsėję, tiesiog patrinkite juos banano žieve ir iškart pastebėsite skirtumą.

2. Agurkų žievės

Pasak Saudios Davis, bendrovės „Greenhouse Eco-Cleaning“ įkūrėjos ir vadovės, agurkus naudoti galima įvairiai. Žievės gali panaikinti dėmes ir žymes ant sienų ar stalviršių. Jei norite, kad veidrodis išėjus iš dušo nerasotų, prieš eidami maudytis veidrodį patrinkite agurkų žievėmis.

3. Kečupas

Tereikia ant šluostės užpilti šiek tiek kečupo ir išveisti pajuodavusius varinius daiktus. Jų nenuvalyti 30 minučių. Rūgštys, esančios padaže, pašalins visus patamsėjimus.

4. Svogūnas

Portalas „The Kitchn“ tvirtina, jog puse šviežio svogūno lengva nuvalyti visus nešvarumus ir riebalus, esančius ant grilio grotelių. Įjunkite orkaitę – nešvarumai sušils ir groteles lengvai nutrinsite pusele svogūno.

5. Graikiniai riešutai

Graikiniai riešutai puikiai tinka įbrėžimams ant medinių baldų šalinti. Išgliaudenkite riešutą ir įtrinkite jį ties įbrėžimo vieta. Tuomet įbrėžimo vietą patrinkite pirštais, kad riešuto aliejus patektų į tarpelius ir palaukite penkias minutes. Tuomet švelnia šluoste perbraukite trintą vietą ir viskas – įbrėžimo kaip nebūta!

6. Valgomoji druska

Kitą kartą, kai kas nors ant jūsų naujosios baltos sofos netyčia išpils raudonojo vyno taurę, iškart griebkite valgomąją druską. Ingrid Johnson iš Mados technologijų instituto (FIT) tvirtina, jog valgomoji druska yra greičiausias ir paprasčiausias būdas tokio tipo dėmėms šalinti.

7. Batonas

Atsakymas, kaip surinkti mažas stiklo šukes, itin paprastas: paimkite reikę batono, ją suvilgykite ir lengvai surinkite pasklidusias šukes.

8. Ryžiai

Portalas „Food52“ rekomenduoja ryžiais valyti kavos pupelių ar prieskonių malūnėlį. Tiesiog paimkite šiek tiek nevirtų ryžių ir įberkite į malūnėlį, tuomet įjunkite jį, kol ryžiai pavirs dulkėmis. Kai kratysite ryžių dulkes, kartu pašalinsite ir kavos pupelių ar prieskonių likučius. O tuomet teliks malūnėlį išvalyti drėgna šluoste.

9. Alyvuogių aliejus

Dažnai pasitaiko, kad maži vaikai, žaisdami lauke, atsiremia į sula apkibusius medžius, o vėliau atsisėda ant medžiaginių baldų. Tokias dėmes pašalinti paprasta – tam tereikia alyvuogių aliejaus. Portalas „Real Simple“ pataria suvilgyti šluostę valgomuoju šaukštu aliejaus ir patrinti dėmę.

10.Kukurūzų miltai

Kukurūzų miltai lengvai pašalins riebalų dėmes. Užberkite miltų ant dėmės ir palaukite 15–20 minučių. Tuomet nusiurbkite kukurūzų miltus ir dėmę pavalykite įprastu būdu.

11. Kokakola

Šis garsusis gėrimas naudojimas aibei dalykų. Pasirodo, juo puikiai išvalomi ir klozeto nešvarumai, tereikia klozetą apipilti skardine kokakolos ir leisti gėrimui įsigerti maždaug valandą. Vėliau išveiskite klozetą ir nuleiskite vandenį.

Daugiau

10 degalų taupymo taisyklių, kurių negalima pamiršti

1. Rečiau važinėkite

Ar žinote, kad pradėjus važiuoti, kol variklis dar neįšilęs, automobilis naudoja kur kas daugiau degalų? Būtų idealu, kad visus dienos reikalus suplanuotumėte taip, kad tai būtų viena didelė kelionė. Dažniausiai tai neįmanoma, ypač jeigu turite paimti ar pavežti kitus šeimos narius, vis dėlto pasistenkite, kad nereikėtų atskirai važiuoti į parduotuvę, o paskui – dar ir pirkti laikraščio.

2. Nevažiuokite piko valandomis

Yra ir blogesnių būdų praleisti laiką negu sėdėti spūstyje, tačiau nereikėtų pamiršti, kad tai yra vienas brangiausių keliavimo pasirinkimų. Kaskart sustojus ir pajudėjus „kamštyje“, reikia jungti pirmą pavarą, o šis veiksmas neatskiriamas nuo didėjančių degalų sąnaudų. Ne ką geriau ir judėjimas antra pavara. Tad geriausias sprendimas – kaip įmanoma labiau vengti grūsčių. Taip pat taupyti degalus padės supratimas, kaip juda eismas priekyje – važiavimas lėtai, bet ramiai, yra geriau nei nuolatinis pagreitėjimas ir stabdymas. Vis dėlto jeigu nuolat tenka važinėti piko valandomis, pasvarstykite apie hibrido įsigijimą, kuris tokiomis sąlygomis sunaudoja mažiau degalų nei įprasti benzininiai ar dyzeliniai modeliai.
(more…)

Daugiau

Kaip reikia mokintis, kad tai nebūtų kančia, o egzaminai eitųsi „kaip iš pypkės“

Visą naktį išsėdėjote prie vadovėlių, mėgindami iškalti medžiagą, bet ir vėl egzamino neišlaikėte?

Visa bėda ta, kad nemokate teisingai mokytis. „BBC Future“ korespondentas Tomas Staffordas ištyrė žmogaus atminties savybes ir siūlo keletą patarimų, kaip išsaugoti informaciją atmintyje.

Galbūt ir žinote, kaip veikia jūsų smegenys, bet neseniai atliktas tyrimas parodė, kad tik nedaugelis mūsų žino atminties savybes. Mes mėginame kai ką išmokti, bet akivaizdžiai darome tai neteisingai, nes iš reikalingos informacijos galvoje mažai kas telieka. Laimei, yra žinoma, kaip skatinti mokymo procesą.

Kiekvienam iš mūsų bent kartą gyvenime teko laikyti sunkų egzaminą. Kad ir kas tai būtų – pranešimas mokykloje, abitūros egzaminas ar testas darbe, – mums visada buvo kartojama: sudarykite mokymo planą. Turėdami jį prieš akis, galėsime paskirstyti krūvį ir medžiagos apimtis visam pasirengimo egzaminui laikotarpiui, užuot pasikliaudami „naktiniu šturmu“ prieš pat egzaminą.

Įsidėmėkite šiuos tris žodžius: kalimas atmintinai nepadeda.

Atrodytų, toks aiškus ir paprastas atsakymas, tačiau, kaip rodo vienas tyrimas, dauguma ignoruoja šią taisyklę. Kalimo atmintinai griebiasi 99 proc. studentų, kaip rodo Jungtinių Valstijų Indianos universiteto 2014 m. balandį atlikta apklausa (tyrime, kuris buvo atliekamas kartu su interneto portalu „Qualtrics“, dalyvavo 1500 vyresniųjų kursų studentai).

Savęs apgaudinėjimas, o ne apsileidimas

Galite manyti, kad tai tik paprasčiausias nesugebėjimas organizuoti savo laiką: pripažįstu, kad man daug lengviau palikti visus darbus paskutinei minutei, nei pradėti ruoštis egzaminui likus kelioms savaitėms, o gal net ir mėnesiams. Tačiau atminties savybių tyrimai leidžia pagrįstai manyti, kad svarbiausia priežastis glūdi kitur.

Po bemiegių naktų prie vadovėlių mums gali pasirodyti, kad mes viską išmokome. Bet tai ne daugiau kaip mūsų pervargusios sąmonės gudrybė.

2009 metais Nate’as Kornell’as iš Kalifornijos universiteto Los Andžele, nustatė, kad daugumai jo eksperimentų dalyvių (90 proc.) uždavinių paskirstymas per tam tikrą laiką pasirodė daug efektyvesnis nei kalimas atmintinai prieš pat egzaminą.

Ir vis dėlto 72 proc. apklaustųjų yra įsitikinę, kad kalimas atmintinai yra produktyvus metodas. Kasgi iš tikrųjų vyksta mūsų smegenyse, kai pasiduodame tokio pobūdžio saviapgaulei?

Esame linkę manyti, kad susipažinimo su medžiaga užtenka, kad patikėtumėme, jog mes iš tikrųjų kažką žinome. Problema ta, kad paprastas susipažinimas su medžiaga neduoda visiškai jokių garantijų, kad mes iš tikrųjų prisiminsime ką nors lemiamu mums momentu.

Pažįstama, bet išslysta iš atminties

Ruošdamiesi egzaminui jūs šešias valandas išsėdėjote prie vadovėlių, suvalgėte šešias plyteles šokolado, kad pasikrautumėte energijos, išgėrėte tris puodelius kavos, kad išliktumėte žvalūs. Žiūrite į knygą ir jaučiate pasitenkinimą dėl to, kad, regis, puikiausiai prisimenate kiekvieną puslapį, žinote kiekvieną faktą. Bėda ta, kad kalimas atmintinai palieka mūsų jautraus suvokimo sistemoje ir atminties sistemoje trumpalaikę aktyvumo ugnelę. Ši ugnelė leidžia smegenims medžiagos užrašus fiksuoti „Aš tai jau mačiau“ principu. Tačiau gebėjimas įsisavinti tai, kas yra pažįstama ir, žinoma, toli gražu neprilygsta gebėjimui tai atgaminti.

Atmintį palaiko iškart keli smegenų skyreliai. Mūsų gebėjimas greitai atpažinti informaciją priklauso nuo to, kaip lengvai ji pereina per jutimines mūsų smegenų zonas. Pavyzdžiui, žvilgtelėję į konspektus jūs suaktyvinate regimąją galvos smegenų žievę (ji yra kiekvieno iš didžiųjų smegenų pusrutulių pakaušio skiltyje). „Įsiminimo“ procesas, savo ruožtu, palaikomas visa įvairių smegenų dalių sistema, įskaitant prefrontalinę žievę ir smilkinio sritį. Būtent jos sąveikauja tarpusavyje, atkurdamos informaciją turimų užuominų pagrindu.

Todėl tas faktas, kad regimoji smegenų žievė greitai apdoroja jūsų užrašus po to, kai juos studijavote penkias valandas paeiliui, visiškai nereiškia, kad ir kiti smegenų skyreliai sugebės atgaminti įsimintus dalykus tada, kai tai bus svarbu.

Mokykitės mokytis

Besimokančiųjų sugebėjimas suprasti ir kontroliuoti jų mokymosi procesus vadinamas metakognityvumu. Tyrimai šioje srityje parodė, kad žmonėms būdinga klysti dėl įsiminimo proceso.

Pavyzdžiui, daugelis yra įsitikinę, kad jeigu įsikals sau į galvą, kad būtina kažką išmokti, jiems bus lengviau prisiminti norimą medžiagą. Bet iš tikrųjų yra kitaip. Daug svarbiau teisingai organizuoti informaciją, kaip struktūrą, leidžiančią išsaugoti būtinus duomenis atmintyje.

Kitaip tariant, jums reikia perrašyti medžiagos turinį taip, kad ji taptų jums prasminga.

Žinojimas apie metakongityvines klaidas naudingas tuo, kad jis gali apsaugoti jus nuo beprasmiškų veiksmų. Mes galime atsispirti savo metakognityviniam instinktui – kuriuo paprastai pasitikime, – tik tada, kai žinosime, kad verta.

Tad kiek gi laiko reiktų palikti norint deramai pasirengti egzaminui? Atsakymas: šiek tiek daugiau nei jūs iš tikrųjų norėtumėte.

Šaltinis

Daugiau