Pagal 42 paveikslą, a, pažymėkite ant kartono lapo ventiliatoriaus sparnelius, iškirpkite juos, suvilgykite vandeniu. Kiekvieną mentelę pasukite vienodu kampu j bet kurią pusę (42 pav., b). Panašiai būna pasuktos lėktuvo varančiojo sraigto mentės. Susuktoms mentėms leiskite išdžiūti, o tuo metu padarykite kitas
detales, kurios, pavaizduotos 43 paveiksle: tris ritinėlius (iš siūlų ritelės) ir įvorę, guolį (galiuką pieštuko su išimta šerdele), ašį (iš vinutės) ir kuolelį. Kaip surinkti ventiliatorių, pavaizduota tame pačiame paveiksle.
Iš pradžių ant guolio užmaukite sparnelius ir suspauskite ritinėliais bei įvore. Trečias ir ketvirtas ritinėlis sudaro skriemulį, ant kurio dedamas pavaros dirželis.
Vinutę (ji turi į skylę įeiti laisvai) įkiškite į pieštuką ir įkalkite į kuolelį,.
Dabar iš virvutės padarykite dirželį ir juo vandens rato ritelę sujunkite su ventiliatoriaus skriemuliu (44 pav.). Ventiliatoriaus sparneliai pradės suktis, sukeldami lengvą vėjelį. Įsitikinsite, kaip upės tėkmės energija virs kitos rūšies energija — vėjo energija. Dirbtinis vėjas šiuolaikinėje technikoje turi didelę reikšmę. Jis pučia kalvės žaizdrą, pagreitina ketaus lydymą aukštakrosnė¬se, aušina automobilių ir traktorių variklius, vėdina patalpas ir t. t.
Jeigu pavasaris, kada ims čiurlenti linksmi upeliai, bus dar negreitai ir vandens rato statyti negalima, nenusiminkite: venti-liatorius gali atlikti ir kitokį — vėjo variklio — darbą.
Pastatytas prieš vėją, variklis pradės -suktis. Lygiai taip įrengtos vėju varomos elektrinės, kuriose elektros srovės gene-ratorių suka labai didelių matmenų vėjo variklis.
